lūkėti

lūkėti
lūkė́ti, lū̃ki (lū́ki K, -ė́ja), -ė́jo Tvr 1. intr., tr. laukti: Kadai aš tavę lūku: man ir akys išsmilko beveizdint, ir gerklė išdžiūvo betylint J. Aš parašysiu tiems, kurie manęs taip lūki . Ko čia lūkė́t, turi – ir duok Mlt. Jei skolos laiku neatiduosi, ilgiau nelūkėsiu Gr. Ji žentelį lūkėdama, jam vartelius atkeldama: – Sveiks atjojai, ženteli, sėsk nuo bėro žirgelio JV253. Bernyti mielasis, lūkėk metuką ir antrą KlvD40. Nė galiu stovėt, nė galiu lūkė́t: šalta rasa, o aš basa, kojas nušalau (d.) Srv. Lūkėk, balandeli, mažą valandelę, kad motina užmigtų LTR(Užv). Nėra tėvo, nei motinos, nieks manę nelūki LTR(Grv). 2. intr. tikėtis, viltis: Daugumas žmonių lūkėjo, kad vyresnybė juos užsistos A1884,266. Ko senai [= seniai] lūkėta ir alkta, tat įvyko Vd.
nelūkė́tai adv. netikėtai, staiga: Atėjo nelūkė́tai Grž. Šit nelūkėtai karalius pareikalavo nuo Petro rokundos A1885,82.
\ lūkėti; išlūkėti; palūkėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • lūkėti — vksm. Parašýsiu tiems, kuriẽ manę̃s lū̃ki …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • išlūkėti — intr. pralaukti kiek laiko: Kad tiek išlūkėjot, palaukit dar, kol iškeps duona Šts. lūkėti; išlūkėti; palūkėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • lūkestis — lū̃kestis sm. (1) NdŽ; N, R, lū̃kestis sf. (1) NdŽ; N, lū̃kestis, ies sm. (1) KI409; R 1. K laukimas: Lūkestis pažadėto daikto R30. Nuo ilgo lūkesčio net akis išsiverkiau, o sūnus nebesugrįžta Brt. Jau ir nusibodo man tokia lū̃kestis Lš. Turiu… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • lūkėjimas — sm. (1) K → lūkėti. 1. laukimas: Kiekviena lūkėjimo valanda rodėsi amžiumi rš. Prokuroro žodžiai tvenkėsi apie teisėjus, standžiai apgaubdami juos abejingumo ir varginančio lūkėjimo debesiu rš. 2. tikėjimasis, viltis: Tasai atsakymas sugriovė… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nusekti — 2 nusèkti, nuseñka (nùseka), nusẽko (nùsekė) intr. 1. R, N, K, J nuslūgti: Vasarą upė bais nuseñka Užp. Ir upė nusẽkus, gali pasižuvaut Ėr. Nusẽkus Šaltuona, vandens daugiau buvo Erž. Ka nusèkdavo tas upukas, medžius parsimesma ir… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • palūkėti — intr. truputį palaukti: Palūkėk, tuojau visi eisim Erž. Gausi palūkėti vežti dobilams, kol aš šieną susivešiu Šts. Gyvenimas nepalūkės – atsiliksi, nepavysi KrvP(Vlk). Darbas tavęs nelaukia, vaikai namo nešaukia, gali palūkėti KrvP(Zp, Nmn). Reik …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • savitarpiškumas — savitarpiškùmas sm. (2) DŽ; LmŽ66 → savitarpiškas: Savitarpiškumo dėsnis SkŽ65. Savitarpiškùmo principas reikalauja, kad kiekvienas iš savitarpio narių tik tiek sau tereikalautų teisių, kiek jų pripažįsta kitiems FT. Mylėti be savitarpiškumo ir …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • trūnėti — trūnėti, trū̃ni (trū̃na Rtr, KŽ, Kv, ėja Rtr, KŽ), ėjo intr. DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ trū̃nėti, ėja, ėjo, trunėti, trùna ( ėja Rtr), ėjo BzBkXIX268, NdŽ 1. I, M, L, Vl žr. trūnyti 1: Vasarą rąstai vežti netinka – pradėjo kirmėti, trūnėti Krž. Trobos… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”